kartoi
kartoi | |
pronunciación (AFI) | [kar.t̪o̞i̯] |
Indefinido | Singular | Plural | |
---|---|---|---|
Absolutivo | kartoi | kartoia | kartoiak |
Ergativo | kartoik | kartoiak | kartoiek |
Dativo | kartoiri | kartoiari | kartoiei |
Genitivo | kartoiren | kartoiaren | kartoien |
Comitativo | kartoirekin | kartoiarekin | kartoiekin |
Benefactivo | kartoirentzat | kartoiarentzat | kartoientzat |
Causativo | kartoirengatik | kartoiarengatik | kartoiengatik |
Instrumental | kartoiz | kartoiaz | kartoiez |
Inesivo | kartoitan | kartoian | kartoietan |
Separativo | kartoitako | kartoiko | kartoietako |
Adlativo | kartoitara | kartoira | kartoietara |
Adl. extremo | kartoitaraino | kartoiraino | kartoietaraino |
Ac. adlativo | kartoitarantz | kartoirantz | kartoietarantz |
Adverbial | kartoitarako | kartoirako | kartoietarako |
Ablativo | kartoitatik | kartoitik | kartoietatik |
Partitivo | kartoirik | - |
-
|
Prolativo | kartoitzat | - |
-
|
Etimología
editarSi puedes, incorpórala: ver cómo
Sustantivo inanimado
editar- 1
- Cartón.