meskita
meskita | |
pronunciación (AFI) | [me̞s̺.ki.t̪a] |
Indefinido | Singular | Plural | |
---|---|---|---|
Absolutivo | meskita | meskita | meskitak |
Ergativo | meskitak | meskitak | meskitek |
Dativo | meskitari | meskitari | meskitei |
Genitivo | meskitaren | meskitaren | meskiten |
Comitativo | meskitarekin | meskitarekin | meskitekin |
Benefactivo | meskitarentzat | meskitarentzat | meskitentzat |
Causativo | meskitarengatik | meskitarengatik | meskitengatik |
Instrumental | meskitaz | meskitaz | meskitez |
Inesivo | meskitatan | meskitan | meskitetan |
Separativo | meskitatako | meskitako | meskitetako |
Adlativo | meskitatara | meskitara | meskitetara |
Adl. extremo | meskitataraino | meskitaraino | meskitetaraino |
Ac. adlativo | meskitatarantz | meskitarantz | meskitetarantz |
Adverbial | meskitatarako | meskitarako | meskitetarako |
Ablativo | meskitatatik | meskitatik | meskitetatik |
Partitivo | meskitarik | - |
-
|
Prolativo | meskitatzat | - |
-
|
Etimología
editarSi puedes, incorpórala: ver cómo
Sustantivo inanimado
editar- 1 Religión
- Mezquita