supremus
suprēmus | |
clásico (AFI) | [sʊpˈreː.mʊs] [sʊˈpreː.mʊs] |
variantes | superrimus, summus |
rima | u.pre.mus |
Etimología
editarSi puedes, incorpórala: ver cómo.
Adjetivo
editar1.ª y 2.ª declinación (-us, -a, -um)
| ||||||
Singular | Plural | |||||
---|---|---|---|---|---|---|
Masculino | Femenino | Neutro | Masculino | Femenino | Neutro | |
Nominativo | suprēmus | suprēma | suprēmum | suprēmī | suprēmae | suprēma |
Vocativo | suprēme | suprēma | suprēmum | suprēmī | suprēmae | suprēma |
Acusativo | suprēmum | suprēmam | suprēmum | suprēmōs | suprēmās | suprēma |
Genitivo | suprēmī | suprēmae | suprēmī | suprēmōrum | suprēmārum | suprēmōrum |
Dativo | suprēmō | suprēmae | suprēmō | suprēmīs | suprēmīs | suprēmīs |
Ablativo | suprēmō | suprēmā | suprēmō | suprēmīs | suprēmīs | suprēmīs |
- 1
- Superlativo de superus.