obnuptus
| obnūptus | |
| clásico (AFI) | [ɔbˈnuːp.tʊs] |
| rima | up.tus |
Forma verbal
editar1.ª y 2.ª declinación (-us, -a, -um)
| ||||||
| Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Masculino | Femenino | Neutro | Masculino | Femenino | Neutro | |
| Nominativo | obnūptus | obnūpta | obnūptum | obnūptī | obnūptae | obnūpta |
| Vocativo | obnūpte | obnūpta | obnūptum | obnūptī | obnūptae | obnūpta |
| Acusativo | obnūptum | obnūptam | obnūptum | obnūptōs | obnūptās | obnūpta |
| Genitivo | obnūptī | obnūptae | obnūptī | obnūptōrum | obnūptārum | obnūptōrum |
| Dativo | obnūptō | obnūptae | obnūptō | obnūptīs | obnūptīs | obnūptīs |
| Ablativo | obnūptō | obnūptā | obnūptō | obnūptīs | obnūptīs | obnūptīs |
- 1
- Participio perfecto pasivo de obnūbō.