usus
Latín editar
| ūsus | |
| clásico (AFI) | [ˈuː.sʊs] |
| rima | u.sus |
Forma verbal editar
1.ª y 2.ª declinación (-us, -a, -um)
| ||||||
| Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Masculino | Femenino | Neutro | Masculino | Femenino | Neutro | |
| Nominativo | ūsus | ūsa | ūsum | ūsī | ūsae | ūsa |
| Vocativo | ūse | ūsa | ūsum | ūsī | ūsae | ūsa |
| Acusativo | ūsum | ūsam | ūsum | ūsōs | ūsās | ūsa |
| Genitivo | ūsī | ūsae | ūsī | ūsōrum | ūsārum | ūsōrum |
| Dativo | ūsō | ūsae | ūsō | ūsīs | ūsīs | ūsīs |
| Ablativo | ūsō | ūsā | ūsō | ūsīs | ūsīs | ūsīs |
- 1
- Participio perfecto activo de ūtor.